„Draugystės Visata“

2021-11-19

Kiekvienam yra svarbu turėti draugų. Draugystė – tai nepaprastas, kupinas atradimų patyrimas. Jis padeda mums augti, pažinti pasaulį, atskleisti save. Draugais tampama todėl, kad gera kartu leisti laiką, galima pasidalinti paslaptimis, patirtimi ir patarimais, įgyvendinti įvairiausius sumanymus ir nuveikti daugybę kitų be galo šaunių dalykų.

Po visų sudėtingų visiems apribojimų ir griežto karantino, pagaliau mes vėl susitikome su draugais, jau tradicija tapusioje „Draugystės“ šventėje. Nuo pat ankstyvo ryto prasidėjo šurmulys Priekulės kultūros centre. Repeticijos, dekoracijos, vaišės ir visi pasiruošiamieji darbai, jaudinomės nes buvome pasiilgę savo draugų. Pagaliau sulaukėme pirmųjų svečių iš Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Danė“, o netrukus vienas po kito susirinko visas būrys. Šiemet šventės tema – „Draugystės Visata“,  centrai turėjo pristatysi savo planetą, kurioje gera gyventi. Temai pasiruošti buvo duota visiška saviraiškos laisvė. Pasirodymai buvo labai gražūs, įdomūs, įvairūs: pradėjome nuo savo centro pasirodymo „Gerumo planeta“, tai pasakojimas – vaidinimas kaip gėris nugalėjo blogį ir iš kur atsirado ši planeta. Gargždų socialinis paslaugų centras praūžė su „Šėlionių planeta“, Viliaus Gaigalaičio globos namų paslaugų gavėjai atplaukė su dainomis ir šokiais apipinta „Vandenyno planeta“, BĮ neįgaliųjų centras „Klaipėdos lakštutė“ pristatė humoristinį lėlių spektaklį „Lėlių žemė“, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Klaipėdos viltis“ sužavėjo įspūdingu spektakliu „Žodžių planeta“, Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“ sušildė „Draugystės Visatą“ -  pasaka „Saulė“, o Palangos miesto socialinių paslaugų centras visu garsu ir trenksmu atskriejo su „Garso planeta“.

Renginį vainikavo apdovanojimai ir bendras šokis „Draugystė“. Tikimės, kad ir sekančiais metais niekas nesutrukdys ir mes vėl susitiksime, bendrausime, draugausime, juoksimės, šoksime ir dainuosime kartu.

Užimtumo specialistė Jūratė Mažonienė

Dar smilksta ant kapų žvakelės...

2021-11-03

"Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Brangiausi žmonės eina ir palieka. Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa, Ir atminty gyvi išlieka."

Daug metų mes kartu – septyniolika. Jau seniai tapo tradicija aplankyti kapines ir brangiausius žmones, kurie mus paliko. Kažko nerandam, bet daugumai uždegam žvakutes, aptvarkom kapelį.

Prie šios iniciatyvos mielai prisijungė ir mūsų paslaugų gavėjai. Tai begalinė pagarba, gražūs žodžiai, atsiminimai. Jau kelinti metai darome puokšteles, mokiname to vaikinus bei merginas.

Tikime, kad ta iniciatyva nedings, nes ji jau gyvena mūsų bendruomenėje.

Šiandien lyja, bet kapinėse šviesiau, šilčiau nuo žvakių ir mūsų šilumos.

Socialinė darbuotoja Jūratė Jovaišienė

Poezija yra apkabinimas...

2021-10-22

„Tikiu gyvenimą ir draugystę skleidžiančiu žodžiu. Pirmiausia turi kalbėti nuoširdus žodis, einantis iš širdies į širdį. Man atrodo, svarbiausia yra paprastas ir nuoširdus ėjimas į žmogų. Visada sakau, kad kiekviena tarnystė yra gyvenimo skelbimas tiems, su kuriais susitinkame. Esu vadinamas broliu, dažniausiai palydinčiu nutilusius žmones, bet kartu noriu papildyti, kad teikiu ir Santuokos, ir Krikšto sakramentus, vedu ekskursijas po vienuolyno ansamblį. Visose šiose tarnystėse man svarbu keliauti meno keliu. O kaip jau išeina, taip nesu poetas, esu pirmiausia brolis, esu Bernardas. Man yra džiaugsmas būti tarp žmonių tiesiog broliu, liudyti tikėjimą, kurį perdavė praeities kartos ir senolių pranciškonų istorija bei šiandienos brolių ir artimųjų patirtis. O kultūra, kaip ir maldos gyvenimas, yra labai svarbus ir turi sielą praturtinančią, gydomą vertę. Kiekvienas ištartas geras žodis suteikia stiprybės ir atramos“. (brolis Bernardas)

Labai laukėme šio susitikimo ir tyloje klausėmės Jo minčių, eilių. Tai buvo paprasta, žavu ir privertė susimąstyti, ar teisingu keliu mes einame, ar galime atleisti ir atsiprašyti. Dėkingi broliui Bernardui labai labai..

Socialinė darbuotoja Jūratė Jovaišienė

Džiaukitės mažais dalykais, nes vieną dieną galite atsigręžti ir pamatyti, kad iš tiesų jie buvo dideli. (Robert Brault)

2021-10-27

Pasistiebkime virš kasdienybės! Gyvenkime! Ir tiesiog būkime dėkingi. Jei šiandieną tai, ką turime, mūsų netenkina, vis tiek yra kažkas, už ką galime padėkoti. Gyvybė, gyvenimas ir nauji potyriai – tai yra labai daug. Kas dieną kažko išmokstame, kažką gauname, sutinkame. Dėkokime už šeimą, draugus, už kitų žmonių pastangas dėl mūsų gerovės. Apkabinkite, pasidžiaukite, priminkite kitiems, kad esate mylintys, dalinkitės savo šypsena ir nešykštėkite pagyrimų, ir paskatinimų.

Spalio mėnesį su mūsų socialinių paslaugų centro gavėjais kalbėjome apie pasitikėjimą savimi ir savivertę. Sužinojome, kad savivertė turi labai didelį poveikį tam, kaip žmogus jaučiasi ir bendrauja su aplinkiniais. Dėkodami stipriname pasitikėjimą savimi ir dovanojame jį kitiems. Padėkos jausmą kasdien jaučiantys žmonės yra laimingesni, lengviau atlaiko gyvenimo išbandymus. Dėkingumas sustiprina tarpasmeninius santykius. Argi to nepakanka, kad norėtume kasdien išreikšti dėkingumą?

Tam, kad dėkingumo įgūdis būtų skatinamas, pasidarėme karoliukų apyrankę. Kiekvieną kartą ją užsidėdami turėsime sau padėkoti ir save pastiprinti.

Kurkite savo dėkingumo visumos žiedą ir pagalvokite, už ką norėtumėte šiandieną sau padėkoti.

Psichologė Ramunė Silvanavičienė