Rudens lygiadienį pasitikome dainomis, šokiais ir gražiais norais.
Priekulės socialinių paslaugų centre jaukiai ir prasmingai paminėjome Rudens lygiadienį – ypatingą metų laiką, kai diena susilygina su naktimi, o gamta pamažu pradeda ruoštis ramybės laikotarpiui.
Apie Mažosios Lietuvos Rudens lygiadienio papročius, tradicijas ir senolių pasaulėjautą mums dainomis, šokiais ir pasakojimais papasakojo Mažosios Lietuvos tradicijų bei šišioniškių tarmės puoselėtoja Virgina Asnauskienė ir kolektyvas „Žvejytės“. Skambėjusios dainos ir šokiai leido prisiliesti prie mūsų krašto kultūros, prisiminti senąsias tradicijas ir pajusti Mažosios Lietuvos savitumą.
Šventės pabaigoje visi kartu simboliškai sudeginome ožį – atsisveikinome su tuo, kas nereikalinga, kas slegia ar trukdo žengti pirmyn. Į ugnį subyrėjus gintaro dulkėms, simboliškai sudeginome ir mintyse nešiotas blogas mintis, o vietoje jų sugalvojome pačius gražiausius savo norus ir palinkėjimus.
Tegul Rudens lygiadienio ugnis išsaugo mūsų gražias mintis, šildo širdis, o išsakyti norai tampa mažais žingsneliais į gražesnį ir šviesesnį rytojų.
Priekulės socialinių