2021-10-22
„Tikiu gyvenimą ir draugystę skleidžiančiu žodžiu. Pirmiausia turi kalbėti nuoširdus žodis, einantis iš širdies į širdį. Man atrodo, svarbiausia yra paprastas ir nuoširdus ėjimas į žmogų. Visada sakau, kad kiekviena tarnystė yra gyvenimo skelbimas tiems, su kuriais susitinkame. Esu vadinamas broliu, dažniausiai palydinčiu nutilusius žmones, bet kartu noriu papildyti, kad teikiu ir Santuokos, ir Krikšto sakramentus, vedu ekskursijas po vienuolyno ansamblį. Visose šiose tarnystėse man svarbu keliauti meno keliu. O kaip jau išeina, taip nesu poetas, esu pirmiausia brolis, esu Bernardas. Man yra džiaugsmas būti tarp žmonių tiesiog broliu, liudyti tikėjimą, kurį perdavė praeities kartos ir senolių pranciškonų istorija bei šiandienos brolių ir artimųjų patirtis. O kultūra, kaip ir maldos gyvenimas, yra labai svarbus ir turi sielą praturtinančią, gydomą vertę. Kiekvienas ištartas geras žodis suteikia stiprybės ir atramos“. (brolis Bernardas)
Labai laukėme šio susitikimo ir tyloje klausėmės Jo minčių, eilių. Tai buvo paprasta, žavu ir privertė susimąstyti, ar teisingu keliu mes einame, ar galime atleisti ir atsiprašyti. Dėkingi broliui Bernardui labai labai..
Socialinė darbuotoja Jūratė Jovaišienė
{gallery}21.10.301{/gallery}
Priekulės socialinių